Lietuvos futbolas ir jo istorija

Lietuvos futbolas ir jo istorija neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Netrukus aptarsime tai išsamiau.

Tarpukaris (1923–1940)

Lietuvos futbolo istorija prasidėjo prieš daugiau nei šimtą metų, kai 1922 metais buvo įkurta Lietuvos futbolo federacija (LFF), o pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes šalies rinktinė sužaidė 1923 metais prieš Estiją. 

Nuo tada futbolas Lietuvoje išgyveno daugybę įsimintinų momentų ir iššūkių, o futbolo komandos ir žaidėjai tapo svarbia šalies sporto kultūros dalimi.

Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija. 1930 ir 1935 metais Lietuva laimėjo šį turnyrą, kuris tapo vienu ryškiausių interbelio laikotarpio pasiekimų.

Svarbiausių įvykių chronologija

1923 metai

FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“. Antrajame čempionate dalyvavo keturios komandos.

1924 metai

1924 m. paaiškėjo Lietuvos futbolo čempionas – įvyko finalinė dvikova tarp Kauno ir Klaipėdos apygardų komandų, kur Kauno „Kovas“ 2:1 nugalėjo Klaipėdos „Sportverein“.

1925 metai

1925 m. čempionatai vyko trijose apygardose, o finale susitiko Kauno „Kovas“ ir naujokė Šiaulių LFLS, kurioje triumfavo „Kovas“.

1927 metai

1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1.

Tais metais rinktinė žaidė rungtynes su Latvija (3:6) ir Estija (0:5), ir nustebino „Kovo“ pergalė prieš pajėgią Vienos „Hakoach“ komandą 2:1.

1928 metai

1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. Taip pat pasirodė nauja pajėgi Klaipėdos KSS komanda, kuri finale 3:1 nugalėjo Kauno LFLS.

1929 metai

1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. šalies pirmenybes.

1930 metai

Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus. Tais pačiais metais įvyko trečiasis Pabaltijo turnyras Kaune, kurio metu Lietuva nugalėjo Estiją 2:1 ir sužaidė lygiosiomis 3:3 su Latvija, tapdama nugalėtoja.

1931 metai

1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. Šiais metais Lietuvos rinktinė sužaidžia 8 tarpvalstybinius susitikimus, laimėdama keturis.

1933 metai

1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. Pabaltijo turnyre Lietuva sužaidžia lygiosiomis (1:1) su Estija.

1935 metai

1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. Pabaltijo turnyre Lietuva nugali Estiją 2:1 ir sužaidžia lygiosiomis 2:2 su Latvija, tapdama nugalėtoja.

1936 metai

1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. Čempionu vėl tampa Kauno „Kovas“.

1937 metai

1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2.

Rinktinė taip pat dalyvauja pasaulio čempionato atrankos varžybose, kur Rygoje pralaimi Latvijai 2:4, o atsakomosios rungtynės Kaune, vykusios per Pabaltijo turnyrą, pralaimėtos 1:5.

1938 metai

1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Ypač įsimintinas „Ajax“ (Olandija) vizitas į Kauną ir Klaipėdą, kur Kauno komanda sužaidžia lygiosiomis 2:2, o Klaipėdos – laimi 4:1.

Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. Pradėtos formuoti atskiros 14-16 ir 16-19 metų amžiaus rinktinės.

1939 metai

1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą.

Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5. Vėliau Kauno LGSF Lenkijoje sužaidžia dar šešerias rungtynes. 

Sovietinės okupacija (1940–1990)

Po Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos įtraukimo į Tarybų Sąjungą, Lietuvos futbolo komandos žaidė vietiniuose TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. 

Per šį laikotarpį buvo sužaistos 23 varžybos, iš kurių 11 baigėsi Lietuvos pergalėmis, 2 – lygiosiomis, o 10 kartų patirta nesėkmė.

Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1988 metais Seulo olimpinėse žaidynėse Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis su TSRS rinktine iškovojo aukso medalius. 

Svarbiausių įvykių chronologija

1941 metai

1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Be to, senųjų klubų pavadinimai pakeičiami naujais – „Dinamo“, „Spartakai“ ir „Spartuoliai“.

1945 metai

Rudenį vėl surengtos Lietuvos pirmenybės, o finale dalyvauja visų didžiausių miestų, Suvalkijos, Telšių ir Tauragės čempionai.

1946 metai

Lietuvos futbolininkai pirmą kartą žaidžia TSRS pirmenybėse, dalyvaudami III grupės – IV zonos turnyre, kuriame respublikos rinktinė, vienintelė tarp klubų, užima ketvirtąją vietą.

1947 metai

Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Šalyje tuo metu skaičiuojama daugiau nei 5000 futbolininkų.

1948 metai

Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3.

Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Vilniaus futbolo meistrų komanda buvo įtraukiama į TSRS „A“ klasės varžybas.

1951 metai

Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Tuo tarpu Vilniaus „Spartakas“, žaidęs „B“ klasėje, užima antrąją vietą ir pirmą kartą pakyla į TSRS „A“ klasę.

1956 metai

Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę.

Be to, Vilniaus „Spartako“ komanda sužaidžia dvejas tarptautines rungtynes: iš pradžių 2:1 nugali Švedijos antro diviziono komandą Stokholmo „Stiure“, o vėliau su Suomijos Valkeakoskio „Haka“ sužaidžia lygiosiomis 0:0.

1960 metai

Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą. Panašią nesėkmę patiria ir TSRS „B“ klasėje debiutavusi Kauno „Banga“.

1982 metai

1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. Tuo pat metu vilnietis Romualdas Juška įgyja tarptautinio teisėjo kategoriją.

1990 metai

Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate.

Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V. Sukristovas žaidžia Maskvos „Lokomotyve“.

Neprikausomybė (nuo 1990 m.)

Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose.

Nepaisant to, kad Lietuva nesugebėjo prasibrauti į pagrindinius turnyrus, šalies futbolas pasiekė keletą įsimintinų rezultatų, įskaitant lygiąsias su Danija 1992 metais ir Italija 2001 metais.

Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.

Be to, šiuolaikiniai talentai, tokių kaip Arvydas Novikovas ir Fedor Černych, tęsia šią tradiciją, atstovaudami Lietuvai tarptautinėje arenoje.

Svarbiausių įvykių chronologija

1991 metai

1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Dėl to Lietuvos čempionatas, kuriame varžosi 15 komandų, trunka tik vieną ratą – nuo kovo iki birželio. 

Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje.

Lietuva priskiriama prie 3-ios grupės pasaulio čempionato atrankoje kartu su Ispanija, Airija, Danija, Šiaurės Airija, Albanija ir Latvija.

1992 metai

1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Lietuvos nacionalinė rinktinė, vadovaujama Algimanto Liubinsko, dalyvauja pasaulio čempionato atrankos turnyre, o pirmąsias rungtynes Belfaste su Šiaurės Airija baigia lygiosiomis 2:2. 

Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. „Žalgiris“ pirmą kartą atstovauja nepriklausomai Lietuvai Europos šalių čempionų taurės turnyre, bet du kartus pralaimi Olandijos Eindhoveno komandai (0:6 ir 0:2).

1994 metai

Pirmąjį Lietuvos moterų čempionatą laimi Kauno „Olimpijos – Centro“ žaidėjos.

1995 metai

Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. spalio ir gruodžio mėnesiais pakyla iki 43-ios vietos pasaulyje.

1996 metai

Surengtas pirmasis šalies salės futbolo čempionatas.

1999 metai

Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina. Tais pačiais metais Europos mėgėjų taurės („Regions cup“) varžybose dalyvauja Lietuvos komanda – Šilutės „Laisvė“. 

Išvados

Visų pirma, Lietuvos futbolo istorija – tai istorija apie atkaklumą ir meilę sportui, kuris, nepaisant sunkumų, išlieka viena populiariausių sporto šakų šalyje. Tai rodo, kad futbolas Lietuvoje turi šviesią ateitį, grindžiamą praeities pamokomis ir dabarties užmojais.

DUK

Kada įkurta Lietuvos futbolo federacija (LFF)❓

Lietuvos futbolo federacija buvo įkurta 1922 metais.

Kada Lietuvos vyrų futbolo rinktinė sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes❓

Pirmąsias tarptautines rungtynes Lietuvos vyrų futbolo rinktinė sužaidė 1923 metais prieš Estiją.

Kokia yra Lietuvos pasiekimų Baltijos taurės turnyruose svarba❓

Baltijos taurės turnyrai buvo vieni iš svarbiausių tarpukario laikotarpio pasiekimų, kuomet Lietuva laimėjo 1930 ir 1935 metais.

Kaip pasikeitė Lietuvos futbolas po Nepriklausomybės atkūrimo❓

Po 1990 m. Lietuvos futbolo rinktinė aktyviai dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose, o šalies futbolas pasiekė keletą įsimintinų rezultatų tarptautinėje arenoje.

Kokie pagrindiniai Lietuvos futbolo iššūkiai ir laimėjimai Sovietinės okupacijos laikotarpiu❓

Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m. Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis iškovojo olimpinio aukso medalius Seulo žaidynėse.